Išsėtinė sklerozė (IS) – tai uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, dažniausiai prasidedanti jauname amžiuje, pasireiškianti recidyvuojančiais ar nuolat progresuojančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais progresuojantį invalidumą. Tai fundamentali neurologinė liga. Sunku rasti kitą panašios svarbos ligą, kuriai būtų skiriama tiek daug dėmesio ir liktų tiek daug neatsakytų klausimų [1].
Užuominos apie IS, kaip apie neaišką ligą aptinkamos XIII amžiaus literatūros šaltiniuose. Islandų šv. Thorlakur sakmė pasakoja apie vikingų moterį, kurios aklumas ir sutrikusi kalba atsistatė po kelių maldos dienų. Vėliau karalienės Viktorijos pusbrolis Augustas Frederikas d`Este (1794- 1848m.) savo dienoraštyje rašė: „ …po artimojo giminaičio laidotuvių apakau, bet rega po keleto dienų sugrįžo“. R. Carswel 1838 metais pirmą kartą aprašė tipines IS plokšteles galvos ir nugaros smegenyse. J.M. Charcot 1874 metais teigė, jog „laikas, kuomet mes galėtume rimtai šią ligą gydyti, dar neatėjo“ [2].

Informacija kituose skyreliuose. Žr. IS Mažasis žinynas.